Greitųjų kreditų populiarumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukūrė situaciją, kai daugybė vartotojų turi po kelis aktyvius finansinius įsipareigojimus skirtingose bendrovėse. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip greitas ir patogus sprendimas nedidelėms problemoms spręsti, dažnai virsta sunkia finansine našta. Skirtingos palūkanų normos, nesutampantys mokėjimų grafikai ir aukšti administravimo mokesčiai gali greitai išsekinti asmeninį biudžetą. Būtent tokiais atvejais vienas iš efektyviausių sprendimų yra paskolų refinansavimas.
Refinansavimas nėra tiesiog naujos paskolos paėmimas. Tai yra strateginis finansų valdymo įrankis, leidžiantis apjungti jau turimus įsipareigojimus į vieną, dažnai gerokai pigesnę ir lengviau valdomą sutartį. Tačiau ar visada tai įmanoma padaryti, ir kokiomis sąlygomis šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai?
Kas yra paskolų refinansavimas ir kada jis naudingas?
Paskolų refinansavimas (arba skolų konsolidavimas) – tai procesas, kai finansų įstaiga (bankas, kredito unija ar net P2P platforma) išmoka jūsų turimas skolas kitiems kreditoriams, o jūs liekate skolingi tik tai vienai naujai įstaigai. Šis sprendimas ypač naudingas keliais atvejais.
Pirma, kai turite kelis greituosius kreditus. Greitieji kreditai dažniausiai išsiskiria itin aukšta Bendra vartojimo kredito kaina (BVKKMN). Nors įstatymai riboja maksimalias palūkanas, tokie kreditai vis tiek išlieka brangiausia skolinimosi forma. Perkėlus šiuos įsipareigojimus į tradicinį banką ar uniją, palūkanų norma gali sumažėti kelis ar net keliolika kartų.
Antra, kai norite sumažinti mėnesinę įmoką. Refinansuojant ne tik gaunamos geresnės palūkanos, bet ir gali būti prailgintas paskolos grąžinimo terminas, kas automatiškai sumažina mėnesio mokėjimo dydį ir palengvina kasdienę finansinę naštą.
Lietuvos banko reikalavimai ir atsakingas skolinimas
Svarbu suprasti, kad refinansuojanti įstaiga turi laikytis griežtų taisyklių. Lietuvos bankas yra nustatęs atsakingojo skolinimo nuostatus (Atsakingojo skolinimo nuostatai), kurių privalo laikytis visi kredito davėjai.
- 40% DSTI taisyklė: Jūsų visų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesinių įmokų suma (įskaitant ir naująją refinansavimo paskolą) negali viršyti 40% jūsų grynųjų, tvarių mėnesio pajamų. Tai reiškia, kad jei jūsų pajamos yra 1000 eurų „į rankas“, visoms paskoloms per mėnesį negalite išleisti daugiau nei 400 eurų.
- Kredito kainos ribojimas: Vartojimo kredito įstatymas numato, kad bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos ir visi kiti su kreditu susiję mokesčiai) neturi viršyti pasiskolintos sumos; netesybos už vėlavimą ribojamos atskirai (ne daugiau kaip 0,05 proc. pradelstos sumos per dieną).
Refinansavimas neretai tampa vieninteliu būdu grįžti į šiuos 40% rėmus, jei anksčiau paimti kreditai su trumpais grąžinimo terminais išpūtė mėnesines įmokas virš leistinos ribos.
Kaip „Creditinfo Lietuva“ reitingas veikia refinansavimą?
Kreipiantis dėl refinansavimo, kreditorius vertins jūsų mokumą lygiai taip pat griežtai, kaip ir išduodamas naują paskolą. Vienas pagrindinių informacijos šaltinių yra pagrindinis Lietuvos kredito biuras – Creditinfo Lietuva.
Jūsų Kredito reitingas (nuo aukščiausios A klasės iki rizikingiausios E) lems, ar gausite gerą refinansavimo pasiūlymą. Jei anksčiau turėtus kreditus mokėjote laiku, net jei jie buvo brangūs, jūsų reitingas greičiausiai yra neblogas, ir bankai noriai suteiks refinansavimą.
Tačiau jei jau pradėjote vėluoti mokėti įmokas (fiksuojami įsiskolinimai), jūsų reitingas prastėja. Turint aktyvių skolų ar esant žemiausiose reitingo klasėse, tradiciniai bankai gali atsisakyti jus refinansuoti. Todėl labai svarbu kreiptis dėl paskolų sujungimo dar prieš atsirandant mokėjimų vėlavimams.
Žingsniai norint sėkmingai refinansuoti kreditus
Norėdami apjungti savo paskolas, turėtumėte sekti šiais praktiniais žingsniais:
- Inventorizuokite savo skolas. Susirašykite visus turimus įsipareigojimus: kur, kiek esate skolingi, kokios yra mėnesinės įmokos ir kokia likusi grąžinti suma.
- Pasitikrinkite savo kredito istoriją. Savo įsipareigojimus nemokamai galite peržiūrėti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje (prisijungę per Elektroninius valdžios vartus), o kredito reitingą – „Mano Creditinfo“ savitarnoje.
- Kreipkitės į kelis kreditorius. Nesiųskite užklausos tik į vieną banką. Skirtingos įstaigos (komerciniai bankai, kredito unijos ar P2P platformos) vertina riziką šiek tiek skirtingai ir gali pasiūlyti skirtingas BVKKMN.
- Palyginkite bendrą kainą. Pasirinkite tą pasiūlymą, kurio metinė palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kaina (BVKKMN) yra mažiausia.
Kada refinansavimas nėra išeitis?
Nors skolų konsolidavimas skamba patraukliai, tai nėra stebuklinga lazdelė. Reikia suprasti, kad refinansuojant, skola niekur nedingsta – ji tiesiog perkeliama kitur. Jei žmogus nesikeičia savo finansinių įpročių, jis rizikuoja po refinansavimo vėl pasiimti naujų greitųjų kreditų. Dėl šios priežasties Lietuvos bankas palaiko specialų „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą.
Į šį sąrašą asmuo gali įtraukti save savanoriškai. Tai neleidžia finansų įstaigoms išduoti naujų vartojimo kreditų. Jei jaučiate, kad sunkiai kontroliuojate norą skolintis, refinansavus skolas verta įsirašyti į šį sąrašą ir taip apsisaugoti nuo per didelio įsiskolinimo ateityje.
Esminiai patarimai prieš pasirašant
Apibendrinant galima teigti, kad brangių greitųjų kreditų refinansavimas yra finansiškai raštingas ir logiškas žingsnis, leidžiantis susigrąžinti asmeninio biudžeto kontrolę. Sumažinę mėnesinę įmoką ir palūkanas, atlaisvinsite dalį savo pajamų būtinosioms išlaidoms ar taupymui.
Prieš pasirašydami refinansavimo sutartį, įdėmiai perskaitykite sąlygas: atkreipkite dėmesį, ar nėra taikomi dideli sutarties sudarymo ar administravimo mokesčiai, kurie „suvalgytų“ visą refinansavimo naudą. Rinkitės skaidrius ir patikimus kreditorius, o laimėtus pinigus iš sumažėjusių įmokų stenkitės panaudoti greitesniam pagrindinės skolos grąžinimui.
Parašykite komentarą