Moderniame pasaulyje, kur beveik viską galima gauti vienu mygtuko paspaudimu, finansų sektorius nėra išimtis. Greitieji kreditai tapo neatsiejama Lietuvos finansų rinkos dalimi. Galimybė per keliolika minučių gauti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų tiesiai į banko sąskaitą net neišėjus iš namų vilioja daugelį. Tačiau patogumas ir greitis dažnai turi savo, ir labai aukštą, kainą. Nors šios paslaugos yra legalios ir reguliuojamos, netinkamas jų naudojimas gali atvesti prie ilgalaikių finansinių problemų, sugadintos kredito istorijos ar net bankroto.
Prieš patvirtinant paskolos sutartį internetu ar SMS žinute, būtina kritiškai įvertinti ne tik savo dabartinę situaciją, bet ir galimas pasekmes ateityje. Kokios yra realios greitųjų kreditų grėsmės ir kokius apsaugos mechanizmus suteikia valstybė?
Kas yra greitieji kreditai ir kodėl jie tokie populiarūs?
Greitasis kreditas – tai nedidelės vertės, trumpalaikė paskola, išduodama supaprastinta tvarka. Pagrindinis šio produkto privalumas (ir tuo pačiu didžiausias trūkumas) yra jo prieinamumas. Skirtingai nei tradiciniuose bankuose, čia nereikia ilgų pokalbių su vadybininkais, nereikia užstato ar laiduotojų, o sprendimas dėl pinigų išmokėjimo dažnai priimamas automatizuotų sistemų per kelias minutes.
Dažniausiai tokios paskolos imamos nenumatytoms išlaidoms padengti: staiga sugedus automobiliui, prireikus skubių medicininių paslaugų ar buitinės technikos remontui. Deja, nemaža dalis vartotojų šiuos pinigus naudoja ir kasdienėms pramogoms ar net kitų skolų dengimui, kas yra tiesiausias kelias į finansinę bedugnę.
Pagrindinės grėsmės ir BVKKMN spąstai
Didžiausias pavojus, susijęs su greitaisiais kreditais, yra jų kaina. Reklamose dažnai matome skambius šūkius apie „pirmą paskolą nemokamai“ arba rodomos tik mėnesinės palūkanos. Tačiau tikrasis rodiklis, kurį privalote tikrinti, yra Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN).
BVKKMN apima ne tik pačias palūkanas, bet ir sutarties sudarymo, pinigų išmokėjimo bei administravimo mokesčius. Greitųjų kreditų atveju, dėl trumpo grąžinimo termino, BVKKMN dažnai siekia keliasdešimt ar net arti šimto procentų. Nors pagal dabartinius įstatymus bendra kredito kaina (visos sumokėtos palūkanos ir mokesčiai) negali viršyti paties pasiskolinto pagrindinio dydžio, tai vis tiek reiškia, kad palūkanos ir mokesčiai gali prilygti pasiskolintai sumai, o vėluojant papildomai skaičiuojamos netesybos.
Kita grėsmė – pratęsimo mokesčiai. Negalint laiku grąžinti paskolos, bendrovės siūlo už tam tikrą mokestį atidėti mokėjimo terminą. Šis mokestis nedengia pagrindinės skolos, o tik atitolina problemą, taip dar labiau padidindamas galutines išlaidas.
Lietuvos banko apribojimai ir 40% DSTI rodiklis
Siekdamas apsaugoti vartotojus nuo per didelio įsiskolinimo, Lietuvos bankas taiko griežtus atsakingojo skolinimo reikalavimus, kurių privalo laikytis ir greitųjų kreditų bendrovės.
- DSTI reikalavimas: Mokumo ir įsipareigojimų santykis (DSTI) numato, kad mėnesinė įmoka už visus turimus kreditus negali viršyti 40% jūsų grynųjų mėnesio pajamų. Sistemos privalo patikrinti jūsų oficialias pajamas („Sodros“ ir kitose duomenų bazėse) ir, jei limitas viršijamas, paskolos neišduoti.
- Tvarių pajamų vertinimas: Nepakanka tik turėti atsitiktinių pajamų. Kreditorius privalo įvertinti, ar jūsų pajamos yra stabilios (tvarios) ilgesnį laikotarpį.
- Skolinimo nakties metu draudimas: Lietuvoje vartojimo kredito sutartys negali būti sudaromos nakties metu (nuo 22 iki 7 val.), taip siekiant išvengti neapgalvotų, galimai apsvaigus priimtų sprendimų.
Savikontrolė ir apsauga: „STOP sąrašas“
Jei jaučiate, kad greitieji kreditai tampa žalingu įpročiu ar priklausomybe, valstybė siūlo unikalų ir nemokamą savikontrolės įrankį – vadinamąjį „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą.
Pateikę prašymą Lietuvos bankui (pavyzdžiui, per Elektroninius valdžios vartus), galite savanoriškai įtraukti save į šį sąrašą. Ką tai duoda? Visi teisėtai Lietuvoje veikiantys kredito davėjai prieš išduodami vartojimo kreditą privalo patikrinti šį registrą. Radę jūsų pavardę, jie neturi teisės jums suteikti jokios naujos paskolos. Tai ypač efektyvus būdas apsaugoti save arba savo artimuosius nuo momentinių impulsų skolintis bei išvengti per didelio įsiskolinimo.
Svarbiausi žingsniai prieš priimant sprendimą
Nors įstatymai ir biurai, tokie kaip Creditinfo Lietuva, stengiasi apsaugoti rinką, galutinė atsakomybė tenka pačiam vartotojui. Jei visgi nusprendėte imti greitąjį kreditą, vadovaukitės šiais kritiniais žingsniais:
Visų pirma, niekada nesiskolinkite pinigų kitai skolai atiduoti. Jei susiduriate su mokumo problemomis, kreipkitės dėl paskolų refinansavimo (apjungimo) į tradicinį banką ar kredito uniją, o ne į kitą greitųjų kreditų bendrovę. Antra, įdėmiai perskaitykite sutarties sąlygas. Žinokite tikslią galutinę sumą, kurią turėsite grąžinti, ir įsitikinkite, kad suprantate, kokios netesybos (delspinigiai) bus taikomos, jei bent dieną pavėluosite įnešti įmoką.
Galiausiai, atsiminkite, kad turite 14 dienų atsisakymo terminą. Jei pasirašėte sutartį pagauti impulso, turite teisę jos atsisakyti be jokios priežasties, grąžinę pasiskolintą sumą ir sumokėję palūkanas tik už faktiškai pasinaudotas dienas. Skolinkitės atsakingai ir tik tada, kai esate visiškai tikri dėl savo galimybių pinigus grąžinti laiku.
Parašykite komentarą