Šiuolaikinės technologijos ir skaitmenizacija iš esmės pakeitė finansų sektorių – šiandien gauti vartojimo kreditą ar pasinaudoti lizingo paslauga dažnai užtrunka vos kelias minutes, net neišeinant iš namų. Nors šis patogumas suteikia lankstumo planuojant išlaidas, jis taip pat atneša ir milžiniškų iššūkių. Impulsyvūs sprendimai, emociniai pirkimai ar priklausomybė nuo azartinių lošimų labai greitai gali nuvesti į finansinę prarają – perteklinį įsiskolinimą. Siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo pernelyg lengvo priėjimo prie skolintų lėšų, Lietuvoje buvo įdiegta inovatyvi ir itin efektyvi prevencinė priemonė – „STOP vartojimo kreditams“ sąrašas.
Kas yra „STOP sąrašas“?
„STOP sąrašas“ – tai oficialus ir centralizuotas Lietuvos banko administruojamas registras, skirtas savanoriškam asmenų apsiribojimui nuo naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo. Į šį registrą asmuo gali įtraukti save savo paties prašymu. Šios sistemos esmė yra labai paprasta, tačiau itin galinga: kai asmens duomenys atsiduria šiame sąraše, visos Lietuvoje legaliai veikiančios finansų įstaigos (komerciniai bankai, kredito unijos, greitųjų kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos) praranda teisę jam išduoti bet kokios formos vartojimo kreditą.
Šis savanoriškas asmens apsisprendimas yra teisiškai įpareigojantis skolintojams. Prieš patvirtindama naują paskolą ar išsimokėtinio pirkimo sutartį, kiekviena finansų įstaiga privalo patikrinti šį registrą. Radus kliento pavardę „STOP sąraše“, kredito paraiška yra nedelsiant ir automatiškai atmetama, nepaisant to, kokios yra to žmogaus pajamos ar turimas turtas.
Kovos su pertekliniu įsiskolinimu įrankis
Perteklinis įsiskolinimas (situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai gerokai viršija jo galimybes juos vykdyti) Lietuvoje ilgą laiką buvo opi socialinė problema. Nors Lietuvos bankas taiko griežtus Atsakingojo skolinimo nuostatus – pavyzdžiui, taisyklę, kad visų mėnesinių paskolų įmokų suma (DSTI rodiklis) negali viršyti 40 procentų asmens ar namų ūkio tvarių grynųjų pajamų – praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės randa būdų šiuos ribojimus apeiti, pavyzdžiui, imdami kreditus iš kelių skirtingų įstaigų vienu metu.
„STOP sąrašas“ užkerta tam kelią. Ši priemonė ypač naudinga kelioms visuomenės grupėms:
- Asmenims, turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų: Lošėjams dažnai būdingas impulsyvus poreikis greitai gauti pinigų siekiant atsilošti, o greitieji kreditai tam yra palankiausia terpė. Prisijungimas prie „STOP sąrašo“ padeda uždaryti šį finansavimo šaltinį.
- Žmonėms, sveikstantiems nuo finansinės krizės: Tie, kurie jau susidūrė su antstoliais, bankrotais ar sunkiai išsimokėjo ankstesnes skolas, dažnai nori visiškai eliminuoti bet kokią pagundą vėl skolintis.
- Impulsyviems pirkėjams: Šiais laikais agresyvi rinkodara ir „Pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) paslaugų plėtra masina pirkti daiktus, kurių iš tiesų nereikia. Sąrašas veikia kaip puikus emocinis ir techninis barjeras.
Kaip veikia įtraukimo ir išbraukimo procesas?
Sistemos kūrėjai pasistengė, kad įsitraukti į registrą būtų kuo paprasčiau. Lietuvos piliečiai gali tai padaryti elektroniniu būdu, prisijungę prie Lietuvos banko sistemos per elektroninius valdžios vartus (naudojant e. bankininkystę, mobilųjį parašą ar Smart-ID). Taip pat prašymą galima pateikti ir fiziškai atvykus į Lietuvos banką.
Prašyme nurodomas terminas, kuriam asmuo nori būti įrašytas į sąrašą; jei terminas nenurodomas, laikoma, kad jis yra 2 metai. Įsirašymas ir išsibraukimas yra nemokami, o prašymą galima bet kada pakeisti arba jo atsisakyti. Tikslią tvarką skelbia Lietuvos bankas.
Finansinės ramybės užtikrinimas
Svarbu pažymėti, kad „STOP sąrašas“ nedraudžia naudotis kitomis bankinėmis paslaugomis. Asmuo ir toliau gali turėti mokėjimo korteles, atidaryti indėlius, atlikti pavedimus ar gauti atlyginimą į savo sąskaitą. Vienintelis draudimas – naujų vartojimo kreditų sutarčių sudarymas.
Lietuvos banko iniciatyva sukurta „STOP sąrašo“ sistema yra puikus pavyzdys, kaip valstybinis reguliavimas gali eiti išvien su moderniomis technologijomis siekiant ginti vartotojų interesus. Tai ne tik griežtas įrankis, bet ir prevencinė pagalbos ranka tiems, kurie jaučia, kad savikontrolė finansų srityje pradeda slysti iš rankų. Sąmoningas sprendimas apriboti savo galimybes skolintis dažnai yra pirmas ir pats svarbiausias žingsnis tvaresnės ir ramesnės finansinės ateities link.
Parašykite komentarą