Būsto paskola daugeliui Lietuvos gyventojų yra didžiausias ir svarbiausias ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. Siekiant užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą ir apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelės paskolų naštos, Lietuvos bankas reguliariai peržiūri ir atnaujina Atsakingojo skolinimo nuostatus. Nors anksčiau galiojo nusistovėjusios taisyklės, finansų rinka nėra statiška, todėl gyventojams, planuojantiems įsigyti nekilnojamąjį turtą ir tam pasitelkti skolintas lėšas, būtina susipažinti su atnaujinimais. Viena svarbiausių naujovių galioja nuo 2026 m. rugpjūčio 1 dienos. Nuo šios dienos pasikeitė maksimalios būsto paskolos įmokos ir pajamų santykio apskaičiavimo metodika. Suprantant, kaip veikia atnaujintas DSTI (angl. Debt Service-to-Income, arba pajamų ir įsipareigojimų santykio) testas, kiekvienas gyventojas gali objektyviau įvertinti savo finansines galimybes ir tinkamai pasirengti kredito sutarčiai.
Kas yra DSTI rodiklis ir kodėl jis toks svarbus?
DSTI rodiklis yra vienas pagrindinių instrumentų, kuriuos naudoja kredito įstaigos, vertindamos asmens ar namų ūkio gebėjimą prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. Šis rodiklis išreiškiamas procentais ir atspindi, kokią asmens ar šeimos tvarių mėnesinių pajamų dalį sudaro visos mėnesinės finansinių įsipareigojimų įmokos. Į bendrą sumą įtraukiamos ne tik būsto paskolų įmokos, bet ir vartojimo kreditai, lizingo sutartys, kredito kortelių mokėjimai bei kiti reguliarūs finansiniai įsipareigojimai institucijoms.
Lietuvos bankas Atsakingojo skolinimo nuostatuose aiškiai apibrėžia šio rodiklio maksimalias leistinas ribas, siekdamas išvengti masinio gyventojų per didelio įsiskolinimo. Tai veikia kaip patikimas saugiklis, saugantis tiek pačius paskolų gavėjus nuo galimo asmeninių finansų disbalanso bei bankroto, tiek ir visą Lietuvos finansų sistemą nuo neveiksnių paskolų skaičiaus augimo makroekonominių nuosmukių metu.
Pagrindiniai DSTI testo pokyčiai nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Iki atnaujintos tvarkos įsigaliojimo, būsto paskolų gavėjams buvo taikomi sudėtingesni, dviejų atskirų lygių limitai. Įprastomis sąlygomis bendra asmens įsipareigojimų suma negalėjo viršyti 40 procentų tvarių mėnesinių pajamų. Taip pat buvo taikomas papildomas testas, kai įmokos perskaičiuojamos pagal 5 procentų palūkanų normą, ir tokiu konkrečiu atveju maksimali riba galėjo siekti iki 50 procentų pajamų.
Vis dėlto, nuo 2026 m. rugpjūčio 1 dienos būsto kreditams įsigalioja vienas, aiškesnis testas. Supaprastinta taisyklė griežtai numato, kad visų turimų kreditų įmokų suma negali viršyti 50 procentų asmens ar namų ūkio tvarių pajamų. Esminis šios naujovės aspektas – ši suma nuo nurodytos datos turi būti skaičiuojama pritaikant ne mažesnę kaip 6 procentų palūkanų normą. Jei kredito sutartyje numatyta faktinė palūkanų norma yra didesnė nei 6 procentai, tuomet finansų įstaigos atliekamuose skaičiavimuose privalo būti naudojama ta didesnė faktinė norma.
| Kredito rūšis | Galiojusi tvarka iki pakeitimų | Nauja tvarka nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. |
|---|---|---|
| Būsto paskolos | 40 % pajamų riba, o 50 % taikoma su 5 % palūkanų testu | Vienas testas: visų įmokų suma negali viršyti 50 % tvarių pajamų, skaičiuojant su bent 6 % palūkanomis |
| Vartojimo kreditai | 40 % tvarių pajamų riba | 40 % tvarių pajamų riba (reikalavimai nesikeičia) |
Šis esminis pokytis reiškia, kad kredito įstaigos, prieš išduodamos ilgalaikę paskolą, atliks griežtą skaičiavimą ir simuliuos situaciją, lyg palūkanų norma rinkoje būtų staiga pakilusi iki 6 procentų. Jei ir tokiomis sugriežtintomis sąlygomis besiskolinantis asmuo išgali padengti visus įsipareigojimus neviršydamas pusės savo gaunamų nuolatinių pajamų, tuomet būsto paskola gali būti saugiai suteikta. Šis apsauginis mechanizmas sukurtas atsižvelgiant į praeities patirtį, kai staigus palūkanų normų šuolis reikšmingai padidino gyventojų išlaidas kreditams dengti.
Vartojimo kreditams taikomi reikalavimai nesikeičia
Nors būsto paskolų išdavimo reikalavimai keičiasi ir pradedamas taikyti vienas bendras 50 procentų (su bent 6 procentų palūkanų testu) ribojimas, būtina pabrėžti, kad ši nuostata nėra taikoma absoliučiai visoms skolinimosi rūšims. Vartojimo kreditams, lizingui ar kitoms vartojamosioms paskoloms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu ir jo įkeitimu, galioja nepakeista ankstesnė taisyklė.
Tai reiškia, kad imant vartojimo paskolą, bendra visų asmens finansinių įsipareigojimų suma vis dar negali viršyti 40 procentų asmens ar namų ūkio tvarių pajamų. Vartojimo paskolų sektoriuje toks 40 procentų pajamų testas išlieka pirminiu indikatoriumi, apibrėžiančiu maksimalias asmens skolinimosi galimybes.
Kaip vertinamos tvarios pajamos?
Pajamų tvarumas – vienas svarbiausių reikalavimų, vertinant asmens galimybes gauti paskolą. Naujasis 50 procentų DSTI testas yra tiesiogiai priklausomas nuo patvirtintų tvarių pajamų dydžio. Kredito įstaigos, analizuodamos paraiškas, vertina pajamas, kurios yra gaunamos reguliariai, paprastai ne trumpiau kaip šešis mėnesius, ir kurių tęstinumas ilgalaikėje perspektyvoje yra stabilus bei pagrįstas dokumentais.
Prie tvarių pajamų priskiriama:
- Mėnesinis darbo užmokestis, gaunamas pagal nuolatinę darbo sutartį.
- Pajamos iš individualios veiklos ar autorinių sutarčių, jei jas galima pagrįsti ilgalaikėmis deklaracijomis.
- Oficialiai deklaruojamos nuomos pajamos.
- Dividendai iš valdomų įmonių, jeigu įmonė veikia pelningai ilgesnį laiką.
Palūkanų normos ir EURIBOR rodiklis
Daugumos Lietuvos gyventojų turimų būsto paskolų kaina tiesiogiai priklauso nuo kintamųjų palūkanų normų. Būsto paskolos palūkanas įprastai sudaro dvi dalys: banko nustatyta marža ir kintamoji dalis – tarpbankinės rinkos palūkanų norma, dažniausiai EURIBOR. Šis rodiklis atspindi kainą, už kurią bankai yra pasirengę skolinti lėšas vieni kitiems. Svarbu įsidėmėti, kad EURIBOR yra būtent tarpbankinis indeksas ir formuojasi priklausomai nuo rinkos dalyvių lūkesčių, todėl jo reikšmė nėra fiksuota ir nuolat kinta.
Būtent dėl šių kintančių sąlygų 6 procentų palūkanų normos streso testas tampa itin aktualus. Jis skirtas patikrinti namų ūkio finansinį atsparumą, kad tarpbankinėms palūkanų normoms pakilus, paskolos gavėjas išlaikytų gebėjimą laiku mokėti įmokas, nepatektų į finansinius sunkumus ir toliau galėtų tenkinti kitus būtinus pragyvenimo poreikius.
Kaip pasiruošti būsto kredito paraiškai?
Atsižvelgiant į tai, kad nuostatai tampa aiškesni, bet kartu reikalauja atlaikyti didesnį hipotetinį palūkanų šoką (6 procentus), kiekvienam besiskolinančiam asmeniui rekomenduojama atlikti namų darbus dar prieš kreipiantis į kredito įstaigą:
- Suskaičiuokite tvarias pajamas: Objektyviai įvertinkite, ar jūsų gaunamos lėšos atitinka kredito įstaigų keliamus stabilumo reikalavimus ir ar jos patvirtintos oficialiais dokumentais.
- Įvertinkite esamus įsipareigojimus: Atidžiai sudėkite visas turimas vartojimo, lizingo bei kitų įsipareigojimų įmokas, kad žinotumėte, kiek tiksliai lieka laisvų lėšų.
- Atlikite asmeninį streso testą: Pažvelkite į savo situaciją iš anksto – apskaičiuokite numatomą būsto paskolos įmoką pritaikę bent 6 procentų palūkanų normą ir patikrinkite, ar visa suma neviršija 50 procentų jūsų tvarių pajamų ribos.
Iš anksto suprasdami naująją Atsakingojo skolinimo nuostatų tvarką ir DSTI rodiklio taikymo principus, išvengsite netikėtumų kredito įstaigoje ir žengsite užtikrintą žingsnį ilgalaikio finansinio stabilumo link.
Parašykite komentarą